Nuotekų siurblinė namui: kada jos reikia, kaip parinkti ir įrengti

Kada namui reikia nuotekų siurblinės?

Siurblinė reikalinga, kai nuotekos savitaka nenuteka į priėmimo vietą arba santechnikos prietaisai yra žemiau patvinimo lygio. Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 reikalauja nuotekas iš žemiau patvinimo lygio įrengtų prietaisų šalinti siurbliais, o ištvinimo saugos įtaisą leidžia tik išimtiniais atvejais. Reglamente siurblinė vadinama "nuotekų kėlykla".

Patvinimo lygis yra aukščiausias lygis, iki kurio nuotekos gali pakilti nuotakyne. Mūsų vertinimu, praktiškai tai artimiausio šulinio dangtis. Žemiau jo esantį rūsio tualetą, dušą ar trapą atgal tekančios nuotekos gali užlieti.

Nuotekų siurblinės taip pat reikia, kai gatvėje yra tik slėginis tinklas arba kaupimo talpa ar valymo įrenginiai yra aukščiau arba per toli, kad nuotekos nutekėtų savitaka. Vienam tualetui ar vonios kambariui rūsyje dažnai pakanka mažesnio įrenginio, žr. straipsnį tualeto smulkintuvas ar nuotekų perpumpavimo stotelė.

Kaip veikia nuotekų siurblinė ir ko joje turi būti?

Nuotekos savitaka patenka į sandarią talpą. Pasiekus MAX lygį, plūdinis jungiklis paleidžia siurblį, o ties MIN lygiu jį sustabdo. Jei nuotekos pakyla iki ALARM lygio, valdymo pultas įjungia šviesos ir garso signalą. Slėginėje linijoje būtini atbulinis ir uždaromasis vožtuvai, o talpa turi būti vėdinama.

STR 2.07.01:2003 reikalauja vožtuvo ant įtekėjimo vamzdžio, atbulinio ir uždaromojo vožtuvų ant slėginio vamzdžio bei vėdinamos talpos. Siurblio našumas turi viršyti pritekėjimą, o vamzdis turi atlaikyti 1.5 karto didesnį slėgį nei didžiausias darbinis slėgis.

Slėginio vamzdžio apsauginės kilpos viršus turi būti aukščiau patvinimo lygio. Rutulinis atbulinis vožtuvas, pagal gamintojo duomenis, sandariai užsidaro tik esant maždaug 0.3-0.5 bar priešslėgiui, todėl trumpoje ir žemoje linijoje nuo nuotekų iš gatvės tinklo, mūsų vertinimu, pirmiausia saugo apsauginė kilpa.

PSI turi Ø800 × 2100 mm PE-HD talpą, d160 savitakį įvadą, DN 50 slėginį stovą, PE d63 atvamzdį ir IP65 rakinamą pultą. Siurblys su stovu iškeliamas iš viršaus, nelipant į talpą. 230 V versijose - siurblio plūdė ir avarinė plūdė, 400 V versijose - dvi išorinės plūdės ir fazių kontrolė.

Nuotekos išskiria metaną ir sieros vandenilį. Neišvėdinę talpos ir būdami vieni į ją nesilenkite ir nelipkite.

Kokio siurblio ir slėginio vamzdžio reikia?

Siurblys ir vamzdis parenkami kaip viena sistema. STR 2.07.01:2003 numato 0.7-2.3 m/s tekėjimo greitį slėginiame vamzdyje. Mažiausias slėginis vamzdis siurblinei be smulkintuvo yra DN 80, o su smulkintuvu - DN 32. Tikslų darbo tašką lemia vamzdžio ilgis, skersmuo, aukščių skirtumas ir vietiniai nuostoliai.

Sūkurinė sparnuotė tinka trumpai, nedaug kylančiai linijai į savitakį šulinį su ne mažesniu kaip DN 80 vamzdžiu, o ilgai, siaurai ar aukštai kylančiai linijai ir slėginiam nuotakynui reikia smulkintuvo. Plačiau - straipsnyje fekalinis siurblys namui.

Sūkurinės versijos PSI/VOX1.5 ir PSI/3CE4 turi PE d63 atvamzdį, o instrukcija leidžia per perėjimą prijungti kito skersmens vamzdį. Pagal reglamentą be smulkintuvo jis turi būti ne mažesnis kaip DN 80, todėl siaurai linijai rinkitės versiją su smulkintuvu.

Pagal gamintojo duomenis:

Pavyzdys (orientaciškai, pagal gamintojo kreivę, skaičiuojant kaip švariam vandeniui tiesiame vamzdyje):

• 80 m linijoje, pakeliant 3.5 m, PSI/Gr1-09 su PE d50 tiektų apie 7.0 m³/h (1.5 m/s), o su PE d63 - apie 8.5 m³/h (1.1 m/s).
• 300 m linijoje, pakeliant 6 m, PSI/Gr1-09 su PE d63 tiektų apie 6.0 m³/h (0.8 m/s), o PSI/K1 - apie 9.7 m³/h (1.3 m/s).
• Toje pačioje linijoje PSI/H3 tiektų apie 2.8 m³/h: PE d63 vamzdyje greitis būtų tik 0.4 m/s, mažesnis nei reglamento 0.7 m/s, todėl šiam siurbliui tinka PE d40 (apie 0.8-0.9 m/s).

Platesnis vamzdis mažo našumo siurbliui nėra saugesnis. Darbo tašką galite preliminariai patikrinti siurblio parinkimo įrankiu. Prisijungimo sąlygas išduoda Jūsų vandens tiekėjas. Pavyzdžiui, pagal Vilniaus vandenų techninę politiką (2024) individualaus namo siurblinė statoma savininko sklype, rekomenduojamas siurblys su smulkintuvu, o ne mažesnė kaip DN 63 namo slėginė linija jungiama prie ne mažesnio kaip DN 90 tinklo.

Vienas ar du siurbliai ir kas bus dingus elektrai?

Kai pritekėjimo sustabdyti negalima, STR 2.07.01:2003 reikalauja atsarginio siurblio. Mūsų vertinimu, šeimos name pritekėjimą paprastai galima nutraukti tiesiog nenaudojant vandens, todėl dažniausiai pakanka vieno siurblio ir signalizacijos. Svečių namams, nedideliam verslui ar keliems namams vienoje siurblinėje reikia dviejų pakaitomis veikiančių siurblių.

PSI yra vieno siurblio siurblinė. Patalpose du siurblius turi Sanbox 2x750 ir 2x1500 versijos, o rūsio grindyse įrengiama italų gamintojo DRENO BOX 600 l talpa dviem siurbliams. Dėl lauke įkasamos dviejų siurblių siurblinės parašykite mums.

IPRO linijos verslui ir pramonei pultas SPP valdo 1 arba 2 siurblius, kurių galia 1.1-2.2 kW, maitinimas 230 V arba 400 V. Pagal pultų aprašymą, kai priteka daugiau, nei spėja vienas siurblys, įsijungia ir antras, o sugedus vienam, darbą perima kitas. Pulte yra nuotėkio relė, kiekvieno siurblio perkrovos ir sausos eigos apsauga, 400 V versijose - ir fazių kontrolė.

Dingus elektrai, atsargą sudaro tūris tarp MAX ir ALARM lygių. PSI signalizacija maitinama iš tinklo per 12 V transformatorių, todėl, mūsų vertinimu, dingus elektrai ji taip pat nutyla. Per ilgesnį elektros dingimą nesinaudokite vonia ir tualetu. Kur sustoti negalima, Sanbox instrukcija siūlo avarinį generatorių, rankinį diafragminį siurblį ir nuo elektros tinklo nepriklausomą signalizaciją. Suveikus avarinei plūdei, pagal PSI instrukciją nedelsdami išjunkite pagrindinį jungiklį ir ieškokite priežasties, bet signalizacijos neatjunkite.

Kaip giliai įkasti siurblinę, kad neužšaltų?

Pagal STR 2.07.01:2003 vamzdžiai grunte klojami žemiau įšalo gylio arba patikimai apšiltinami. PSI liukas paliekamas 5-10 cm virš žemės, todėl, orientaciškai, savitakis įvadas gali ateiti ne giliau kaip apie 1.3-1.4 m, o slėginis atvamzdis išeina apie 0.9-1.0 m gylyje. 500 mm paaukštinimo žiedas visą talpą nuleidžia 0.5 m giliau, atvamzdį - iki apie 1.4-1.5 m.

Pagal STR 2.01.12:2024 "Statybų klimatologija" Vilniuje didžiausias įšalo gylis yra 102 cm kartą per 10 metų ir 124 cm kartą per 50 metų, Kaune - 75 ir 84 cm. Mūsų vertinimu, apie 1 m gylyje išeinantis PSI slėginis atvamzdis Vilniuje ir kai kur kitur yra seklesnis už įšalo gylį. Tokiu atveju apšiltinkite pirmuosius vamzdžio metrus arba naudokite paaukštinimo žiedą.

Slėginis vamzdis tarp ciklų lieka pilnas, nes atbulinis vožtuvas laiko vandens stulpą, todėl jam gylis svarbesnis nei savitakiui. Galutinį gylį parenka projektuotojas pagal gruntą, sniego dangą ir tai, ar virš trasos valomas kelias.

Pagal STR 2.07.01:2003 namo išvado lauko dalis turi būti ne sekliau kaip 0.7 m iki vamzdžio viršaus, o nuolydis iki pirmo šulinio - bent 2 %. Pavyzdžiui (orientaciškai), iš 0.8 m gylio išvestas vamzdis per 20 m nusileidžia iki maždaug 1.2 m ir telpa į PSI įvado ribas.

Kaip įrengti ir paleisti siurblinę kieme?

Siurblinę įrenkite žaliojoje zonoje, ant stabilaus pagrindo, įvertinę gruntinio vandens lygį ir privažiavimą asenizacijos mašinai. Talpai būtinas vėdinimas, o kabeliams - apsauginis vamzdis. Elektrą prijungti ir pirmą kartą siurblį paleisti turi kvalifikuotas elektrikas. Prieš pirmą paleidimą talpą pripildykite vandeniu: sausai bandyti siurblio negalima.

1. Vietą rinkitės žaliojoje zonoje: standartinis PE liukas nėra pravažiuojamas, o A15 ar B125 apkrovos klasės vietoje reikia papildomo žiedo ir ketaus liuko.
2. Patikrinkite gruntinio vandens lygį: standartinei PSI jis turi būti ne arčiau kaip 1.8 m nuo žemės paviršiaus, o jei vanduo yra aukščiau talpos dugno ar gruntas silpnas, talpos stabilumą reikia apskaičiuoti atskirai. Apskaičiuota: tuščią apsemtą talpą vanduo kelia maždaug 1 t jėga.
3. Paruoškite 10-15 cm smėlio arba smėlio su iki 32 mm žvyru pagrindą be akmenų. Šonuose palikite bent 30 cm užpildui ir tankinkite ne storesniais kaip 30 cm sluoksniais.
4. Supylę pirmuosius užpildo sluoksnius, pripildykite talpą vandeniu iki įvado ir tik tada užpilkite toliau. Vėdinimo vamzdį prijunkite prie namo nuotekų stovo vėdinamosios dalies arba atskiro vėdinimo stovo.
5. Kabelius klokite standžiame, bent DN 50 apsauginiame vamzdyje ne mažiau kaip 0.8 m gylyje, su nuolydžiu siurblinės link, palikę 1-2 m atsargą siurbliui iškelti. Pultą tvirtinkite ant sienos, pvz., rūsyje: siurblio ir plūdžių kabeliai yra 10 m ilgio.
6. Grandinę turi saugoti iki 30 mA nuotėkio relė (PSI pulte ji jau yra).
7. Prieš paleisdami pripildykite talpą vandeniu bent iki įvado, atidarykite slėginės linijos uždaromąjį vožtuvą ir patikrinkite avarinę plūdę. Siurblys turi veikti tolygiai, be vibracijos ir trūkčiojimų, o jei lygis krenta lėtai, patikrinkite sukimosi kryptį (400 V) ir ar neužsikimšęs slėginis vamzdis.

Savininkas siurblinę apžiūri nelipdamas į ją: ar nėra vibracijos, nuotėkių ir riebalų plutos, ar plūdės juda laisvai. Periodinę apžiūrą atlikite dviese: išjunkite maitinimą, nuimkite dangtį ir 15 min palaukite, kol išsisklaidys nuodingos dujos; išsamų sąrašą rasite fekalinio siurblio straipsnyje. Į nuotekas nemeskite drėgnų servetėlių ir nepilkite riebalų ar smėlio.

Kaip išpumpuoti išvalytą vandenį po biologinių valymo įrenginių?

Kai priimtuvas yra aukščiau arba per toli, kad vanduo nutekėtų savitaka, po biologinių nuotekų valymo įrenginių įrengiamas siurblio šulinys. Išvalytas vanduo dar turi smulkių priemaišų, todėl jam tinka drenažinis siurblys švariam ir šiek tiek užterštam vandeniui, ne fekalinių nuotekų siurblinė. Vandenį galima kelti tik į tinkamą priimtuvą.

Aplinkos apsaugos departamento atmintinėje "Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai" nurodyta, kad išvalytas nuotekas prioriteto tvarka leidžiama išleisti į upes, kanalus, infiltracijos būdu į gruntą (per infiltracijos laukus, infiltracinius šulinius), į tvenkinius ir dirbtinius nepratekančius vandens telkinius. Išvalytos nuotekos išleidžiamos tik per valymo įrenginių gamintojo numatytą išleistuvą. Pakelės ir lietaus grioviai paprastai nelaikomi tinkamais priimtuvais, o į melioracijos sistemas nuotekų išleisti negalima.

Pagal gamintojo duomenis IPC 550 turi korpuse įmontuotą vandens lygio daviklį, todėl tinka siauram šuliniui. Automatiniu režimu jis įsijungia, kai vandens yra apie 13 cm, ir išsijungia ties maždaug 5 cm. Siurblys pakelia iki 6 m, tiekia iki 100 l/min ir praleidžia iki 5 mm daleles. Jei valymo įrenginių gamintojas nurodo savo šulinį ar siurblį, laikykitės jo instrukcijos.

Kada nuotekų siurblinė netinka arba reikia kito sprendimo?

Nuotekų siurblinė skirta buitinėms nuotekoms: stogo, drenažo ir gruntinio vandens į ją nenukreipkite. Standartinė vieno siurblio siurblinė netinka ir tada, kai pritekėjimo negalima sustabdyti, kai gruntinis vanduo aukštas arba kai siaurai linijai parenkamas siurblys be smulkintuvo. Išvalytam vandeniui po biologinių valymo įrenginių tinka drenažinis siurblys.

• Lietaus, drenažo ir gruntinį vandenį tvarkykite atskirai: STR 2.07.01:2003 reikalauja paviršines nuotekas šalinti atskirai nuo buitinių, o Klaipėdos vandens standartas nurodo, kad už drenažo ar lietaus vandens prijungimą prie buitinių nuotekų tinklo baudžiama. Užlietam rūsiui ar pamatų drenažui skirtas drenažinis siurblys.
• Jei gruntinis vanduo yra arčiau kaip 1.8 m nuo žemės paviršiaus arba gruntas silpnas, standartinės PSI nestatykite be stabilumo skaičiavimo.