Šildymo sistemos paruošimas sezonui: slėgis, radiatorių nuorinimas ir siurblys

Kada ruošti šildymo sistemą sezonui?

Sistemą patikrinkite prieš pirmuosius šaltus orus, ne pirmą šaltą vakarą. Daugiausia gedimų išryškėja pirmo paleidimo metu, kai montuotojai labiausiai užimti. Be to, išsiplėtimo indo pradinį oro slėgį galima išmatuoti tik atvėsusioje sistemoje. Name su savo katilu ar šilumos siurbliu šildymo pradžią renkatės patys, o centralizuotai šildomiems pastatams šildymo sezoną nustato Šilumos ūkio įstatymas.

Pagal Šilumos ūkio įstatymą nuo 2026 m. spalio 1 d. šildymo sezonas trunka nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. Šaltasis metų laikotarpis - kai trijų parų iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra yra ne aukštesnė kaip 10 °C.

Daugiabučiuose su modernizuotu (automatizuotu) šilumos punktu dėl šildymo pradžios ir pabaigos sprendžia gyventojai, o pastatuose, kurių šilumos punktas nemodernizuotas, - savivaldybė. Rinkdamiesi šildymo pradžią savo name, šia 10 °C riba galite remtis kaip orientyru.

Koks turi būti slėgis uždaroje šildymo sistemoje?

Uždaros šildymo sistemos slėgis nustatomas pagal aukštį nuo indo iki aukščiausio radiatoriaus ir katilo instrukciją, todėl vieno skaičiaus visiems namams nėra. Katilo manometras rodo vandens slėgį sistemoje: žiūrėkite į jį šaltoje ir įkaitusioje sistemoje. Išsiplėtimo indo pradinis oro slėgis yra atskiras dydis, jis tikrinamas tuščiame, nuo sistemos atjungtame inde.

Pradinis oro slėgis apskaičiuojamas aukštį metrais padalijus iš 10 ir pridėjus 0.2 bar. Šaltos sistemos slėgis turi būti 0.2-0.3 bar didesnis už pradinį oro slėgį, o įkaitusios sistemos slėgis - bent 0.5 bar mažesnis už apsauginio vožtuvo nustatymą.

Reikšmės apskaičiuotos orientaciškai, kai apsauginis vožtuvas nustatytas 3 bar slėgiui. Visada vadovaukitės katilo instrukcija, ypač jei joje nurodytas didesnis mažiausias slėgis. Indo tikrinimą ir parinkimą išsamiau aptariame išsiplėtimo indo vadove.

Jei šaltos sistemos slėgis gerokai mažesnis už Jūsų vertę, trūksta vandens: papildykite sistemą. Jei slėgis smarkiai kyla kaskart sistemai įkaitus, o apsauginis vožtuvas laša, pirmiausia tikrinkite indo orą. Jei sistemą tenka papildyti kas savaitę, priežasties (nuotėkio, indo ar apsauginio vožtuvo) turi ieškoti montuotojas. Nedidelis vienkartinis papildymas po nuorinimo yra normalus.

Kaip nuorinti radiatorius?

Radiatorius reikia nuorinti, kai jie viršuje šalti, o apačioje šilti, kai gurguliuoja radiatoriai ar vamzdžiai arba radiatoriai šildo silpniau. Tai oras: jis išsiskiria iš šylančio vandens ir kaupiasi aukščiausiose vietose. Jei radiatorius šaltas apačioje, priežastis dažniausiai yra dumblas, todėl vien nuorinimas nepadės. Tokį atvejį aptariame šildymo sistemos plovimo vadove.

1. Kai katilas nekūrenamas, išjunkite cirkuliacinį siurblį arba nustatykite mažiausią greitį ir palaukite, kol vanduo nurims.
2. Po nuorinimo vožtuvu padėkite indelį arba skudurą.
3. Nuorinimo rakteliu ar atsuktuvu lėtai atsukite vožtuvą mažiau nei vieną apsisukimą.
4. Kai pradės tekėti vanduo be oro burbulų, vožtuvą užsukite.
5. Taip nuorinkite kitus radiatorius, stebėdami manometrą.
6. Baigę patikrinkite slėgį ir prireikus papildykite sistemą.

Plokštiniame radiatoriuje nuorinimo vožtuvas dažniausiai yra viršutiniame kampe, priešingoje tiekimo vamzdžiui pusėje. Karštoje sistemoje vožtuvą atsukite ypač lėtai: karštas vanduo gali ištikšti. Grindinio šildymo kilpos nuorinamos per kolektoriaus nuorintojus.

Paprastai pakanka radiatorius nuorinti kartą per sezoną, jo pradžioje. Jei tas pats radiatorius nuolat prisipildo oro, priežastis dažniausiai kitur: nedidelis nuotėkis, išsiplėtimo indas arba sistemoje nėra oro atskirtuvo.

Kaip veikia automatinis nuorintojas ir kur jis yra?

Automatinis nuorintojas pats išleidžia aukščiausiuose sistemos taškuose susikaupusį orą, o rankinį radiatoriaus nuorinimo vožtuvą turi atidaryti žmogus. Nuorintojai montuojami katilo mazge, stovuose ir kitose sunkiau pasiekiamose vietose. Jų viduje paprastai yra plūdė: susikaupus orui ji nusileidžia ir atidaro vožtuvėlį, o vanduo ją pakelia ir vožtuvėlis užsidaro.

Automatiniai nuorintojai įrengti apsauginėse grupėse SGB, IGB INOX ir MGB. Ant vieno korpuso taip pat sumontuoti manometras ir apsauginis vožtuvas. Grupė montuojama kuo arčiau katilo, tarp jos ir katilo neturi būti uždaromojo vožtuvo ar susiaurėjimo.

Pagal šių grupių instrukcijas, užpildžius sistemą ir per automatinį nuorintoją nuorinus grupės korpusą, nuorintoją reikia užsukti dangteliu. Kol dangtelis užsuktas, automatinis nuorintojas pats oro neišleidžia. Todėl sezono pradžioje arba sistemai gurguliuojant dangtelį atsukite, leiskite orui išeiti ir, kaip nurodo instrukcija, vėl jį užsukite. Kai sistemoje yra slėgis, paties nuorintojo korpuso neatsukite.

Oro atskirtuve IBF-V srautas patenka į platesnę kamerą ir sulėtėja. Burbulai atsiskiria ant žalvarinio tinklelio, kyla aukštyn ir pasišalina per automatinį vožtuvą. IBF-V2 dar atskiria ir purvą. Abu montuojami ne arčiau kaip 1 m nuo katilo, pagal srauto krypties rodykles ir su uždaromaisiais vožtuvais. Atskirtuvas padeda, kai oras vis grįžta, bet nepakeičia šildymo sistemos nuorinimo po užpildymo.

Kodėl cirkuliacinis siurblys neveikia po vasaros ir kaip jį paruošti?

Po kelių mėnesių prastovos nuosėdos ar magnetitas gali užblokuoti rotorių. Katilas tuomet šyla, manometras rodo slėgį, tačiau radiatoriai lieka šalti, nes vanduo nejuda, o siurblys tyli arba ūžia nesisukdamas. Patikrinkite maitinimą ir pasirinktą greitį ar režimą. Ne visada kaltas siurblys: užstrigęs atbulinis vožtuvas gali atrodyti kaip siurblio gedimas.

Prieš sezoną siurblį nuorinkite, kai sistema pripildyta, nuorinta ir joje yra reikiamas slėgis. Rankiniu būdu siurblys nuorinamas taip: nustatykite III greitį, atsukite nuorinimo kamštį ant variklio ir, kai vietoj oro ims tekėti tik vanduo, užsukite jį su tarpine. Daugiau apie tai rasite vadove cirkuliacinis siurblys šildymui.

MAGI, IVO ir BETA turi 10 minučių automatinio nuorinimo funkciją, kuri įjungiama mygtuką palaikius apie 3 s. Ji nuorina siurblį, bet ne radiatorius. OHI CO nuorinamas rankiniu būdu. Kaip pasirinkti tinkamą režimą ar greitį, aiškiname cirkuliacinio siurblio režimų vadove.

Rotorių atblokuoti palikite montuotojui: nežinant siurblio konstrukcijos, jį atidarius galima sugadinti. Siurblio nepaleiskite be vandens, nes jo guolius tepa vanduo. Jei katilas siurblio nevaldo, šildymo siurblio valdiklis S-150 kas nustatytą dienų skaičių (nuo 1 iki 99) trumpam įjungia siurblį, kad jis neužstrigtų, o aplinkos temperatūrai nukritus žemiau 5 °C įjungia siurblį apsaugai nuo užšalimo.

Kaip užpildyti ir papildyti šildymo sistemą vandeniu?

Šildymo sistemą pildykite tik atvėsusią, ne karštą ir veikiančią. Vandenį leiskite lėtai ir stebėkite manometrą, kol jis parodys Jūsų namo šaltos sistemos slėgį: jį lemia sistemos aukštis, išsiplėtimo indas ir katilo instrukcija. Paskui nuorinkite radiatorius ir siurblį, o jei slėgis nukrito, papildykite.

1. Leiskite sistemai atvėsti ir pažiūrėkite į manometrą.
2. Lėtai atidarykite pildymo vožtuvą ir stebėkite manometrą.
3. Pasiekę nustatytą šaltos sistemos slėgį, vožtuvą uždarykite.
4. Nuorinkite radiatorius, tada siurblį, ir prireikus papildykite sistemą dar kartą. Sistemai pirmą kartą įkaitus, radiatorius nuorinkite dar kartą.
5. Po pirmojo užpildymo nuorinkite apsauginės grupės korpusą ir apžiūrėkite jungtis.

Pripildžius per daug vandens, slėgis kils ir gali pradėti lašėti apsauginis vožtuvas. Tuomet per išleidimo arba radiatoriaus nuorinimo vožtuvą išleiskite šiek tiek vandens iki šaltos sistemos vertės.

Svarbu ir tai, kokiu vandeniu sistemą pildote. Pavyzdžiui, "Vilniaus vandenys" nurodo, kad jų tiekiamas vanduo yra vidutiniškai kietas arba kietas: sveikatai jis nekenkia, bet gali palikti kalkių nuosėdų. Mūsų cirkuliacinių siurblių instrukcijos nurodo nepildyti sistemos dažnai neminkštintu vandeniu, nes kalkės gali užblokuoti rotorių. Todėl sistemą geriau užpildyti vieną kartą ir šalinti nuotėkius: kiekvienas papildymas dar atneša deguonies, kuris skatina koroziją. Pildymo vandens kokybės reikalavimų ieškokite katilo instrukcijoje.

Ką patikrinti apsauginėje grupėje ir išsiplėtimo inde?

Prieš sezoną apžiūrėkite apsauginės grupės korpusą, automatinį nuorintoją ir apsauginį vožtuvą, ar jie nevarva. Maždaug kas 3 mėnesius pasukite apsauginio vožtuvo rankenėlę, įsitikinkite, kad vožtuvas atsidaro ir išteka vanduo, tada vėl jį uždarykite. Išsiplėtimo indo oro slėgį tikrinkite tik tuščiame, nuo sistemos atjungtame inde.

Jei vožtuvas laša, kai slėgis mažesnis už jo nustatymą, kelis kartus pasukite rankenėlę, kad vanduo nuplautų nešvarumus nuo lizdo. Jei jis laša po kiekvieno įkaitimo, kai slėgis pakyla iki nustatymo, tikrinkite išsiplėtimo indą.

Apsauginio vožtuvo išleidimo vamzdis turi būti ne mažesnis kaip ¾" ir nuolydžiu vesti į kanalizaciją, bet nebūti prie jos sandariai pritvirtintas: ištekėjimo vieta turi būti matoma ir nenukreipta į žmones.

IBO BASIC indų pradinį oro slėgį reikia tikrinti ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, IPRO FIX ir FIXLine - kartą per metus.

Po vasaros termostatinio vožtuvo smaigas po galvute gali užstrigti, todėl prieš paleidimą iki galo atsukite termostatines galvutes. Nuėmus galvutę, smaigas turi lengvai įsispausti ir grįžti. Užstrigusio smaigo nespauskite jėga: tai montuotojo darbas.

Kada kviesti montuotoją?

Montuotoją kvieskite tada, kai nuorinimas ar vienkartinis papildymas problemos neišsprendžia arba kai įrangą reikia ardyti. Nuotėkį padeda rasti slėgio bandymas, užblokuotą siurblio rotorių reikia išvalyti, o apsauginę grupę, išsiplėtimo indą ir oro atskirtuvą pagal jų instrukcijas aptarnauja tik kvalifikuoti asmenys.

• Sistemos slėgis nuolat krenta, nors ją papildote.
• Siurblys gauna maitinimą, bet nesisuka arba rodo užblokuoto rotoriaus kodą.
• Po nuorinimo radiatoriai lieka šalti apačioje arba šyla netolygiai: tikėtina, kad sistemą reikia plauti.
• Varva automatinis nuorintojas, išsiplėtimo indas ar apsauginė grupė.
• Katilo nustatymus ir priežiūrą atlieka katilo aptarnavimo specialistas pagal katilo instrukciją.